Tikras gyvenimas yra susitikimas

Žmogaus širdis trokšte trokšta kontakto. Man reikia Tavęs, kad galėčiau tapti pilnaverčiu Aš, nes “…nėra jokio Aš paties savaime – visuomet yra tik Aš iš žodžių poros Aš-Tu arba iš žodžių poros Aš-Tai”. Man reikia Tavęs kaip draugo, mokytojo, brolio, priešo ar bet ko kito. Aš reikia Kito, reikia Tu. 

Pamatinis žodis Aš-Tu gali būti sakomas tik visa esybe. Aš negaliu vienas pats surinkti ką nors ir sulydyti į vientisą esybę, bet ir be manęs to niekas negali padaryti. Aš tampu Aš tik tavajame Tu; tapdamas [savuoju] Aš, sakau Tu. Tikras gyvenimas visuomet yra susitikimas (M.Buber).

Dvi išeities pozicijos

Filosofas Martinas Buberis įvardina dvi pozicijas, iš kurių žmogus gali žvelgti į kitą žmogų ar į bet kurį aplinkos daiktą. Viena pozicija yra “Aš-Tu”, kita – “Aš-Tai”. Jūs dabar pat galite tylomis atsisukti į šalia esantį žmogų ir pamėginti į jį pažvelgti kaip į “Tu”, o po to – kaip į “Tai”. Arba jei žmogaus šalia nėra, galite pasirinkti bet kurį matomą daiktą ir į jį pažvelgti iš šių dviejų pozicijų.

Atsakykite sau: Ar galima žvelgti į daiktą kaip į “Tu”? Ar galima žvelgti į žmogų kaip į “Tai”? Koks skirtumas tarp žiūrėjimo kaip į “Tu” ir žiūrėjimo kaip į “Tai”? Kuomet gali užsimegzti tikras santykis?

Tikras, gilus ryšys kuriasi, kai žvelgiame į kitą žmogų kaip į Tu. Kai jį jaučiame kaip kitą, kaip asmenybę, kai esame pasiruošę jį išgirsti, o ne “nuspėti’, ką jis mąsto. Dar daugiau – kai norime girdėti neištartus dalykus ir įžvelgti nematomus. Kad tai įvyktų, reikia būti su žmogumi “čia ir dabar”, stengtis išgirsti, suprasti ir pačiam būti nuoširdžiu. Tai sunki užduotis ir tikriausiai visuomet tik siekiamybė. Tačiau tai labai svarbi siekiamybė. Tam reikia kelių dalykų: buvimo, priėmimo, įsitraukimo ir atvirumo.

Buvimas

Buvimas reiškia, kad aš atvedu į susitikimą su kitu save visą. Esu čia ir dabar, kiek pavyksta. Aš esu toks, koks atėjau ir koks kiekvieną akimirką tampu būdamas su kitu. Leidžiu, kad tai, kas santykyje ateina iš kito, mane paliestų ir pakeistų.

Toks buvimas yra visiškai priešingas mėginimui “padaryti įspūdį”. Buvimas tiesiogiai susijęs su nuoširdumu santykyje. Tai yra drąsa pasakyti nelabai malonius dalykus, parodyti savo silpnumą ar užuojautą – daryti tai, ką jaučiu. Tai nelengva ir daugelis visą gyvenimą juda link šios siekiamybės.

Priėmimas

“Patys giliausi savęs suvokimo, priėmimo ir meilės sau pliūpsniai išsiveržia kito žmogaus, kurį mes laikome visa priimančiu, akivaizdoje” (J.Zinker). Tai dėmesys, klausymasis, kito minčių, jausmų ir norų įvertinimas kaip svarbių.

Laimingi tie vaikai, kurių tėvai buvo priimantys. Raidos specialistai teigia, kad priėmimas šeimoje yra svarbiausia ramaus ir džiugaus pasaulio pajautimo sąlyga. Tai anaiptol nereiškia, kad tėvai leidžia viską. Tai reiškia, kad vaikas bus mylimas ir vertinamas, kad ir kokią šunybę iškrėstų. Taip pat ir suaugusiojo priėmimas nereiškia, kad būtina sutikti su jo vertybėmis ar pateisinti poelgius.

Čia galite pabandyti prisiminti žmogų ar gyvūną, kuris visiškai jus priėmė. Kaip tai įtakojo jūsų gyvenimą? Koks būtų jūsų gyvenimas be to žmogaus ar gyvūno? Kai kuriems žmonėms, deja, pirmą kartą patirti, ką reiškia būti visiškai priimtam, pavyksta tik pas terapeutą.

1435073739

Istorinis nukrypimas: Šioje nuotraukoje yra du buvę II Pasaulinio Karo priešai: britas kareivis, kuris buvo paimtas į nelaisvę ir priverstas statyti Burmos-Siamo geležinkelį, vadinamą “mirties geležinkeliu” ir japonas inžinierius. Japonijos imperija vadovavo šiai statybai, į darbo vergiją paėmusi karo belaisvius ir vertusi juos tiesti bėgius. Skaičiuojama, jog kiekvienas šio geležinkelio kilometras pareikalavo 250 žmonių gyvybių. Abu veteranai 2015 metais susitiko Londone, kad išreikštų pagarbą žuvusiems likimo broliams ir kad paskatintų kare dalyvavusių priešų suartėjimą.

Įsitraukimas

Įsitraukimas yra empatija plačiąja prasme. Tai mėginimas priimti kito patyrimą į savo supratimą. Tai kito žmogaus vidinio pasaulio pažinimas, mėginimas pažvelgti į pasaulį jo akimis, pajausti, ką jis jaučia. Tai savo minčių ar patyrimo neprimetimas. Tai savęs, savo jausmų, kylančių įsitraukus, suvokimas ir atskyrimas nuo kito žmogaus pergyvenimų.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, dialoge visada yra trys: aš, kitas ir santykis tarp mūsų. Santykis yra mūsų dviejų kūrybos rezultatas, nesurepetuotas šokis, kuriame abu veikia vienas kitą. Ir greičiausiai abu tame šokyje padarysime klaidingų žingsnelių. Klaidos – natūralus ir naudingas dalykas, rodantis, kad stengiatės suprasti net ir tada, kai nesiseka. Ne taip svarbu, ar suklystate. Daug svarbesnis yra ketinimas ir siekimas.

Atvirumas

Svarbu, kad kitas jaustų, jog gali man atvirai papasakoti. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir aš galėčiau atsiverti kitam, palaikant nuoširdumo dvasią susitikime. Svarbus ne tiek ilgas kalbėjimas apie save, kiek nusiteikimas atsiverti ir leidimasis būti paveiktam kito žmogaus. Atviras ir nuoširdus savo jausmų parodymas. Savo įsitraukimą ir jausmus galima parodyti žvilgsniu, kūno poza, balso tonu. Tuo tarpu supratimą lengviau parodyti žodžiais.

Praktikuojant šiuos keturis dalykus, gali įvykti tikras “Aš-Tu” susitikimas. Jei sąmoningai tą pabandysite daryti, gali būti kad suprasite, jog nuolat būti labai įsitraukus, priimančiu ir atviru nėra taip lengva.

M.Buber tokį santykį laikė dialogo viršūne ir galutiniu tikslu. Dažnai giliausi “Aš-Tu” momentai vyksta be žodžių, kai atrodo, kad ryšys peržengė laiko ir erdvės rėmus, bet kokias taisykles. Tai besąlygiško ryšio, tikro susitikimo momentai. Po jų ateina pasitenkinimo dėl patirto gyvybingumo ir pilnatvės jausmas.

Tokių susitikimų negalima suplanuoti. Jie tiesiog nutinka, jei yra tam tinkamos sąlygos: buvimas, priėmimas, įsitraukimas ir atvirumas. Tačiau stengiantis sudaryti šias sąlygas perfekcionizmo nereikia – jis tik trukdys. Pakanka nuoširdaus ketinimo ir siekio.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s