Atsisveikinimai visam laikui

Kai apima sielvartas, viena diena tęsiasi lyg trys rudenys…

Le Thanh Tong, Vietnamo imperatorius (1442-1497)

Mus, kaip žmones, vienija tai, kad mes visi esame mirtingi. Kol esame gyvi, tenka kitus palydėti už ribos, iš už kurios niekas negrįžta ir niekas tikrai nežino, kas laukia. Viduje kažkur giliai glūdi ir savo mirtingumo nuojauta. Kito žmogaus mirties, pavojaus gyvybei, didelio skausmo akivaizdoje mirties neišvengiamybė paprastai taip išryškėja, kad užstoja visa kita. Gyvenimo viršūnėse apie mirtį žmogiškai pamirštame, gal net atrodo, kad apskritai nemirštame.Read More »

Ar aš normalus?

Šio straipsnio autorė – klinikinė psichologė Vaiva Juškevičiūtė

Šiandien vedžiau užsiėmimą apie tai, koks yra stresas ir ką jis mums padaro. Gerokai įpusėjus, viena iš dalyvaujančių damų netikėtai manęs paklausė “Daktare (!!!), o… jei aš, kai susinervinu, sakau sau “Genute, ramiai, ramiai, patylėk” ir nieko nesakau tam, kuris mane sunervino, čia gerai ar blogai?”. Aš, kaip įprasta, sugrąžinau: “o jums pačiai taip gerai ar blogai?”. “Bet gi jūs psichologė, jūs pasakykit!”. Po neilgo psichologo pristatymo, kuriame, beje, yra ir patarimų nedalijimo dalis, seka ilga tyla ir nustebęs žvilgsnis… “Tai ko tada pas jus eiti?”.Read More »

Tu – geras žmogus ir tai blogai

Kiekvienam žmogui reikalingas ryšys su kitu, net jei kai kurie linkę išdidžiai tai neigti. Mes tiesiog negalėtume egzistuoti vieni be kitų. Aš patvirtina save tik kito akivaizdoje, – teigia Martin Buber. Anot šio filosofo, visas gyvenimas yra susitikimai. Mes ieškome susitikimo su kitais ir kontaktas įvyksta, kai žmogus išlaiko savo ribas tiek, kad vis dar jaustų save, tačiau padaro jas pakankamai pralaidžias, kad pajaustų kitą ir taptų atviras tarpusavio sąveikai.Read More »